Ko verti kosmetikos gamintojų teiginiai?

Ko verti kosmetikos gamintojų teiginiai?

 Paskutiniais straipsniais labai Jus varginau sunkiomis temomis, todėl šįkart leisiu kiek atsipūsti – tema tikrai lengvesnė, tačiau ne mažiau aktuali. Norėčiau atkreipti Jūsų dėmėsį į tam tikrus užrašus grožio priemonių reklamose ir ant kosmetikos produktų. Tai teiginiai – “be parabenų”, “be silikonų”, “be sulfatų”, “be sintetinių medžiagų”, “be dažiklių”, “tinka veganams”, “tik natūralios kilmės medžiagos”, “nebandyta su gyvūnais” ir panašūs kosmetikos gamintojų dedami užrašai. Kodėl juos deda? Ką jie reškia? Atsakymai kaip visada labai aiškūs ir paprasti.

Kosmetika "be parabenų"

Drįsčiau teigti, kad kosmetikos pramonė yra viena labiausiai dėl vartotojo pasirinkimo konkuruojančių rinkų pasaulyje. Kiekvienas gamintojas ieško būdų, kaip išskirti savo produktą ir vartotojo akyse padaryti jį patrauklesnį ir pranašesnį už kitus. Ir kartais nutinka taip, kad aukštindamas save, gamintojas pradeda žeminti kitus ir leidžia vartotojui susikurti klaidingą nuomonę, kad šie produktai yra geri ir saugūs, o va kito gamintojo tai jau tikrai ne. Pabandysiu pateikti pavyzdžių. Tarkime, ant kremo dėžutės užrašyta, kad produktas yra be parabenų ir vartotojas iškart galvoja, kad parabenai yra blogai. O ant kito gamintojo produkto nėra užrašo, kad sudėtyje nėra parabenų ir pirkėjas galvos, kad šito nepirksiu, nes anas, be parabenų, bus tikrai geresnis. Nors labai didelė tikimybė, kad produkte be užrašų taip pat nebus parabenų. Bet iš kitos pusės – kosmetikos gamyboje konservavimui naudojami parabenai yra labai saugi medžiaga, kuri retų šalutinių reakcijų gali sukelti gerokai mažiau nei kiti konservantai. Bet viso to nežinodamas pirkėjas, tikės gaminotjo užrašu “be parabenu” ir pasikliaus jo produktu, kuris nebūtinai bus geresnis. Ir tokių pavyzdžių galima vardinti ir vardinti...

Kosmetika "be silikonų"

Trumpai pabandysiu perbėgti per populiariausius teiginius ir paaiškinti, kodėl nereiktų jais pasikliauti. Dar vienas dažnai naudojamas teiginys “be silikonų”. Šiai medžiaga daugelis vartotojų kažkodėl jaučia antipatiją. Ir dažnai priskiria tikrai nepelnytų neigiamų savybių, tokių kaip kemša poras, kelia alergines reakcijas, visiškai netinka riebiai odai ir pan. Tačiau tiesa yra visai kitokia – šios medžiagos yra labai gerai odos toleruojamos, jos anti-alerginės, visiškai nekemša porų, netgi gali sumažinti randus, taip pat sėkmingai naudojamos įvairių vaistinių gelių ir kremų gamybai. Taip, su šiomis medžiagomis yra kita problema – gamtos tarša, tačiau naujausi atliekami tyrimai jau patvirtina, kad silikonai garuoja ir pakankamai greitai suyra, todėl naudoti juos odos priežiūros priemonėse nėra taip jau negerai.

Sulfatai - dar viena problema

Teiginys “be sulfatų”. Jis atsirado dėl vienos populiariausių ir dažniausiai naudojamos valomosios medžiagos kosmetikoje sodium lauryl sulfate. Taip, tyrimai rodo, kad ir nedidelė koncetracija šios medžiagos grožio produktuose tam tikrai žmonių grupei gali sukelti erzinančias odos ar gleivinės reakcijas. Tačiau kiti sulfatai tokių savybių neturi, kaip pavyzdžiui sodium laureth sulfate. Todėl teiginys “be sulfatų” tikrai gali labiau klaidinti nei padėti vartotojui. O pirkėjas, kuris žino, į kokias medžiagas jo oda gali neigiamai sureaguoti, turi galimybę pasiskaityti etiketę, kurioje ir yra visa reikalinga informacija apie sudėtines produkto dalis.

Kvapikliai ir dažikliai

Tačiau vis tik yra keletas teiginių, į kuriuos verta atsižvelgti – tai “be kvapiklių”, “be dažiklių”. Teiginys “be dažiklių” aktualiausias, kai kalbame apie vaikišką kosmetiką. Tai dėl to, kad vaikai gali praryti nedidelį kiekį produkto. Išoriškai dažikliai nieko blogo nepadaro, jie neprasisikverbia giliau, tačiau nereikėtų, kad jie patektų į organizmo vidų. Teiginys “be kvapiklių” labiausiai aktualus tiems, kurie kenčia nuo įvairių alerginių reakcijų, kurias gali sukelti kvapuose esantys alergenai. Todėl užrašas “be kvapiklių” turėtų reikšti, kad sudėtyje nėra kvapų, o tuo pačiu ir kvapuose esančių alergizuojančių dalelių.

Europoje kosmetikos gamybą reglamentuojantys teisiniai aktai jau bando pažaboti visų šių užrašų naudojimą, rekomenduoja gamintojams nenaudoti jų reklamuojant produktus, tačiau tai kol kas labiau rekomendacijos, į kurias daugelis gamintojų nenori reaguoti. Bet aš tikiu, ir galbūt tai kiek naivu, kad ateis laikas, kai pirkėjas bus geriau informuotas ir mokės išsirinkti kosmetikos produktą remdamasis ne gamintojų šūkiais, reklamomis, gražiais užrašais ant pakuočių, o tiesiog skaitydamas etiketę. Ir dar tikiu, kad ateis laikas, kai gamintojai labiau galvos apie kosmetikos produkto kokybę ir naudą vartotojui, o ne vien užimamos rinkos dydį ir finansinę naudą. Naivu, utopiška, bet leiskite mergaitei pasvajoti…